Klubo nariams



Banner

Atsitiktinė nuotrauka

dsc04800 me...
Image Detail
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterToday14827
mod_vvisit_counterYesterday11922
mod_vvisit_counterThis week14827
mod_vvisit_counterLast week78732
mod_vvisit_counterThis month128271
mod_vvisit_counterLast month276516
mod_vvisit_counterAll days4264181

We have: 63 guests, 4 bots online
Your IP: 54.90.207.75
 , 
Today: Dec 11, 2017
Banner

Designed by:
SiteGround web hosting Joomla Templates
Medžiotojų klubas, Powered by Joomla! and designed by SiteGround web hosting
Klubas
Kryžiaus šventinimas PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Monday, 20 November 2017 09:36

 

Kryžiaus šventinimas

 

 

 

Kėdainių rajono medžiotojų klubas „Šventybrastis“ 2013 metais Kūjėnų kaime Vilainių seniūnijoje Kėdainių rajone įsigijo sodybą, kurioje šalia kelio stovėjo kryžius su užrašu „Kūjėniečiams partizanams ir tremtiniams atminti“.

Nepriklausomybės pirmais metais pastatytas kryžius išstovėjo virš 20 metų. Laikas padarė savo darbą, kryžius nupuvo ir nugriuvo. Klubo nariai vadovaujami pirmininko Antano Karoso nutarė padaryti ir pastatyti naują kryžių. Idėja virto tikrove. Ją įgyvendino klubo narys – tautodailininkas Audronius Vaidalauskas. Klubo nariai aktyviai dalyvavo kryžiaus pastatymo parengiamuosiuose darbuose, gerbūvio tvarkyme. Po darbščios vasaros, didžiųjų darbų metui pasibaigus, kai į saugyklas baigiamos gabenti paskutinės laukų gėrybės buvo nutarta pašventinti Kūjėnų kaimo kryžių. Kryžius sujungė žmones sukviesdamas čia Kūjėnų kaimo ir aplinkinių kaimų bendruomenių narius, klubo medžiotojus, ūkininkus, gamtosaugininkus, seniūnijų vadovus ir darbuotojus, žiniasklaidos atstovus. Savo atvykimu kryžiaus šventinimo iškilmes pagerbė Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos atstovas Laimutis Budrys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Klubo pirmininkas pradėdamas šventinimo iškilmes kalbėjo. Kryžius – šventas simbolis, pagrindinis krikščionybės simbolis. Su kryžiumi žmogus gimsta, su kryžiumi artimiausius, brangius žmones palydime į amžinybę. Norim padėkoti visiems atvykusiems, kryžių padariusiam klubo nariui – auksarankiui Audroniui Vaidalauskui, kuris padovanojo mums šį nuostabų kūrinį. Ši diena rimties ir susimąstymo valandos. Pamastykim apie mūsų tautos praeitį, nulenkim galvas prieš kitų kančias, pasverkim kasdienos veiklos ir kiekvienos gyvenimo minutės prasmę. Stalininės valdžios siekta Lietuvą sunaikinti. Bandyta išvežti mūsų laisvę, mūsų tikėjimą gyvenimu, ateitimi, skubėta ištremti tautos dvasią, palikti be atminties. Apie tai kalba skaičiai. Partizanų kovos laikotarpiu 1944 – 1953 m., dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvo virš 30 tūkstančių Lietuvos partizanų ir rėmėjų. Jų tarpe ir Kūjėnų kaimo gyventojai. Deportuotų asmenų skaičius Lietuvoje beveik 300 tūkstančių, sovietiniuose lageriuose sušaudyta ir mirė apie 23 tūkstančius Lietuvos kalinių. Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai tremtinių. Bendras mirusiųjų skaičius virš 50 tūkstančių. Aukos ne tik žuvusieji ir tremtiniai. Aukos ir tie kurie buvo priversti meluoti, žudyti, patikėti ir kitus tikinti mistinėmis idėjomis. Siūlau žuvusių, mirusių atminimą pagerbti tylos minute.

Ačiū.

Šiandiena mes vėl atidengiame paminklą Kūjėniečiams tremtiniams – partizanams atminti. Tegul čia bus ir toliau visų buvusių Kūjėnų kaimo gyventojų, amžinu miegu miegančių Sibiro platybėse, Lietuvoje, Kėdainių krašte simbolinis kapas. Tegul čia bus ta susimąstymo, pagarbos ir kančios vieta, kur galėtų parymoti tremtinių ir partizanų artimieji, padėti gėlių, uždegti žvakę, kur galėtų sustoti ir nulenkti galvas pro šalį einantieji. Kryžiaus šventinamas – malda, o malda visada santykis su Dievu. Antanas Karosas pakvietė pašventinti kryžių Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos kleboną Gražvydą Geresionį. Po pašventinimo buvo giedamos giesmės, uždegamos žvakutės prie šventinto kryžiaus. Mes tikime, kad šis kryžius tarnaus mūsų sieloms. Pašventintas kryžius sutiks ir palydės važiuojančius, einančius šiuo keliu. Iškilmėse kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas Laimutis Budrys. Jie dėkojo klubo vadovybei, medžiotojams už kilnų ir dvasingą darbą pastatant ir iškilmingai pašventinant kryžių, už dalykišką bendradarbiavimą medžiotojų su kaimo bendruomene, ūkininkais ir seniūnijomis. Kalbėjęs Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėjas Arūnas Kacevičius seimo nario vardu padėkojo už renginį, pakvietimą jame dalyvauti, už medžiotojų ir kaimo bendruomenės ryšių stiprinimą.Bendruomenės vardu padėkos žodį medžiotojams ir klubo vadovybei tarė Gražina Maršalkienė.

Po kryžiaus pašventinimo iškilmių klubo nariai bendravo su vietos ūkininkais, kaimo bendruomenės nariais, svečiais.

 

dscf6726
dscf6726 dscf6726

 

Last Updated on Monday, 20 November 2017 09:44
 
Šv. Huberto, Medžiotojų diena. PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Friday, 03 November 2017 10:53

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena

Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę.

Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.

7 metus atsiskyręs Hubertas gyveno Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje. Po to buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gamtos apsauga. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju ir palaidotas šventojo Huberto bazilikoje netoli Nemiūro miesto.

Žinoma, kad Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę – bluthaundus. Viduramžiais šie šunys buvo tituluojami šventojo Huberto skalikais. 1738 m. buvo įsteigtas šv.Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. 1752 m. šis ordinas buvo suteiktas ir Lenkijos karaliui, Lietuvos did. kunigaikščiui Augustui III-ajam.

Šaltinis: day.lt

 

 

Visus sveikiname su Šv. Huberto, medžiotojų diena!
MK "Šventybrastis"

 

2017 m.  lapkričio 5 d. Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje vyks Šv. Huberto dienos minėjimas. Bus aukojamos Šv. mišios už gyvąją gamtą, medžiotojus, jų šeimas ir artimuosius, šventinamos medžiotojų kolektyvų vėliavos.

Šv. Huberto dienos minėjimo programa

8.45 – 9.00 val. renkamės su vėliavomis prie Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčios.

9.00 – 9.15 val. Iškilminga eisena į bažnyčią.

9.15 – 10.00 val. Šv. Mišios.

11.00– 12.00 val. Pasiruošimas šventei (Klubai/ būreliai ruošia stalus , pavėsines ir t.t)

12.00  - 17.00 val. Šventė, vaišės, pramogos, varžybos, konkursai.

Šventė vyks Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos šaudykloje – Daukšių km. Kiekvienas medžiotojų klubas – būrelis vaišes pasiruošia savo nariams ir draugams.

Maloniai kviečiame dalyvauti klubų – būrelių narius, medžiotojus be būrelių – klubų su šeimomis ir draugais.

Kėdainių rajono MŽD

Fotoreportažas iš šventės fotogalerijoje:

dscf6385
dscf6385 dscf6385


Last Updated on Friday, 10 November 2017 09:31
 
Rajoninės varžybos PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Monday, 02 October 2017 14:26

Padėka

Dėkojame už pasiektus gerus rezultatus ir užimtą II vietą Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų

draugijos organizuotose šaudymo varžybose į "bėgantį šerną" klubo nariams:

Antanui Karosui, Dariui Gustui, Andriui Misevičiui, Evaldui Vasilenko, Modestui Rusilui,

kitiems varžybų dalyviams ir klubo sirgaliams, aktyviai palaikiusiems mūsų komandą.

 

MK "Šventybrastis" valdyba

 

dsc04900 custom
dsc04900 custom dsc04900 custom

 

 

Last Updated on Monday, 02 October 2017 14:43
 
Konferencija PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Tuesday, 18 July 2017 13:09

 

Stumbrai

Beveik prieš dešimtmetį, respublikos vadovams lankantis Dotnuvoje, ūkininkas J. Misevičius informavo juos apie rajono laukuose, miškuose laisvėje gyvenančiųs stumbrus, darančius nuostolius rajono ūkininkų laukams... Pateikta informacija juos nustebino, pažadėjo spręsti tačiau sprendimo nebuvo. Žinotina, kad stumbrai laisvėje Lietuvoje gyvena jau virš 40 metų. Kėdainių – Panavėžio rajonų teritorijoje gyvena 230stumbrų banda. Iš jų virš 130 Kėdainių rajone. Tai atvirų vietovių gyvūnas. Tai didžiausias ir stipriausias gyvūnas Europoje, praktiškai neturintis natūralių priešų, tačiau baikštus gyvūnas.

Prieš šešetą metų, pasikeitus klubo "Šventybrastis" vadovybei, prie klausimo apie valstybės saugomų stumbrų keliamas problemas buvo grįžta. Klubo vadovybė vykdė ir toliau vykdo organizacines priemones susijusias su stumbrų keliamų problemų ūkininkams, miškų savininkams, valdytojams, medžiotojams, gyventojams sprendimu.

Apie stumbrų kaimenę kuri gyvena Kėdainių ūkininkų laukuose, miškuose, medžiotojų klubo teritorijoje, jos dydį, sklaidą, daromą žalą, siūlymus padėčiai gerinti informavome: Prezidentūrą, Vyriausybę, Aplinkos, Žėmės ūkio ministerijas, Seimo aplinkos apsaugos komitetą, kitas valstybės struktūras, kurioms priklauso rūpintis stumbrų populiacijos valstybėje valdymu. Reakcija buvo prasta – beveik be atsako. Nežiūrint to klubas ir toliau organizavo su ūkininkais, miškininkais, aplinkosaugos darbuotojais, specialistais susitikimus, diskusijas, kvietė valstybės struktūrų atstovus dalyvauti jose, teikė savo pasiūlymus stumbrų populiacijai valdyti rajone.

Pagaliau procesas pajudėjo – judėjo toliau. Klubo vadovybė primygtinai reikalavo, siūlė, prašė valstybės institucijų imtis veiksmų ir darbų dėl valstybės saugomų, tačiau paliktų likimo valiai stumbrų populiacijos suvaldymo. Per daug metų darbo manome, kad klubo veikla nenuėjo veltui. Tuo įsitikinome š.m. birželio pradžioje dalyvaudami stumbrų populiacijos valdymo klausimais respublikinėje konferencijoje.

Pagrindinis konferencijos darbotvarkės klausimas – stumbrai Lietuvoje. Aktualijos ir sprendimai. Konferencijoje dalyvavo, pranešimus skaitė mokslo ir mokymo įstaigų, aplinkosaugos, ūkininkų sąjungos, medžiotojų, miškų savininkų, urėdijų, visuomenės atstovai.

Sudaryta darbo grupė strategijai stumbrų populiacijos valdymui respublikoje paruošti. Sudarytame aplinkos ministerijos priemonių plane, kas svarbu mūsų rajono žemdirbiams, miškininkams, miškų savininkams, medžiotojams, įteisinta dalis klubo siūlymų:

1. Kad mažinant esamą konfliktinę situaciją tarp žmonių ir laisvai gyvenančių stumbrų – būtina sukurti materialinę techninę bazę.

Tvirta materialinė techininė bazė viena iš populiacijos valdymo priemonių – pagrindinė. Jos paskirtis – laisvėje gyvenančių stumbrų perkėlimas į kitas vietas respublikos teritorijoje. Tose teritorijose įkurtuose aptvaruose, kurį laiką pabuvę stumbrai bus paleidžiami į laisvę. Tuo tikslu pastatytas aptvaras pagal visus Europos sąjungos reikalavimus Telšių miškų urėdijos teritorijoje. Pradedamas statyti Dzūkijos nacionaliniame parke. Laukia Pašilių stumbryno Panevėžio rajone rekonstrukcija.

VĮ Kėdainių miškų urėdijos Šventybrasčio miške projektuojama ir bus pradėta statyti stumbrų gaudyklė, kartu ir sugautų stumbrų pervežimo į kitus rajonus infrastruktūra. Gaudyklę ir reikiamą infrastruktūrą pastatyti būtina ką siūlėme seniai, nes yra ženkliai pakitusi stumbrų elgsena ir jų gyvenimo būdas dėl žmogiškojo faktoriaus veiklos. Mūsų laukuose gyvenantys stumbrai ( kas vieša paslaptis) yra gainiojami iš vieno kaimyno laukų į kito ir t.t. Esant tokiai situacijai sunku juos užmigdyti – jie baikštūs arti neprisileidžia. Į gaudyklę prisivilioti, stumbrai bus migdomi, identifikuojami, atiliekami jiems genetiniai tyrimai, kiti reikiami veterinariniai aptarnavimai.

Po šių procedūrų stumbrai bus išvežami specialiu transportu į respublikoje įkurtus minėtus stumbrynus. Ši priemonė iš dalies leis sumažinti stumbrų skaičių bandose, kurios ganosi ūkininkų pasėliuose, miškuose, medžioklės plotuose.

2. Reguliuojant stumbrų populiaciją strateginiame plane numatyta dalį senų paliegusių, ligotų, atsiskyrusių nuo bandos stumbrų išimti iš gamtos ( sumedžioti). Tuo klausimu laukiami atatinkami sprendimai iš aplinkos ministerijos.

3. Stumbrų atitraukimo iš ūkininkų laukų žalos mažinimo reikalais, numatomos lėšos stumbrų šėrimui. Bus organizuojamas šėrimas Šventybrasčio, Vilianių miškų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala išmokėta ūkininkams 2014 – 2016 metais siekė 408 tūkst.eur. Jei remtis specialistų paskaičiavimais laisvėje gyvenantis stumbras per metus padaro nuostolių už 470 eurų.

Manome kad žala yra didesnė, nes nėra įskaičiuota žalos atlyginimu medžiotojams, miškų savininkams, valdytojams, be to apie 20 % ūkininkų nereikalauja žalos atlyginimo.

4. Visų stumbrų į kitas vietoves neperkelsime. Noriu priminti, kad klubo medžioklės plotuose gyvenant 50 stumbrų bandai problemų su stumbrais, jų daroma žala nekilo.

Kalba dar eina kiek kasmet perkelsime, manoma, kad apie 20 - 30. Tiek ir daugiau sulaukiame priauglio.

Lieka 200 stumbrų banda. Koks tolesnis jų likimas – atsakymo neišgirdome. Aišku viena – procesas stumbrų perkėlimo bus ilgas. Svarbu, kad pradėjo judėti. Atsirado švieselė tuelio gale...

Džiaugiamės, kad dauguma darbų siūlytų. Šventybrasčio medžiotojų klubo vadovybės atsirado strateginiame plane.

Mes suprantame, kad stumbras – Lietuvos turtas, charizmatiškas gyvūnas turintis visuomenės palaikymą gyventi ir saugot. Žmonių simpatijų dėka stumbrų išrinktas į didijį Europos gyvūnų penketą.

Visi turime prisidėti, kad jo daroma žala krašto ūkiniam gyvenimui būtų minimali.

 

Klubo pirmininkas Antanas Karosas

 
Akcija DAROM PDF Print E-mail
Written by Administrator   
Thursday, 27 April 2017 11:07

AČIŪ !!!

Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ vadovybė pirmą kartą klubo istorijoje organizavo akciją „Darom“,
medžioklės plotų valymą nuo įvairių šiukšlių, susikaupusių medžioklės plotuose per ilgą laikotarpį, neatsakingų,
žemos kultūros ir moralės miško lankytojų – gamtos teršėjų. Medžioklės klubo nariai – medžiotojai surinko keletą tonų
plastmasinių stiklinių butelių, stiklainių, įvairių plastmasinių gaminių, padangų,
metalo, medienos atliekų, statybinio ir kitokio laužo, buitinių įvairių šiukšlių.
Medžioklės plote valymas – sutapo su Lietuvoje akcijos „Darom“ renginiu ir įsiliejo į bendrą darbų srautą.
Manome, kad pirma, bet ne paskutinė akcija, kur medžiotojų pastangomis bus valomas miškas nuo miško teršėjų neatsakingo poelgio.
Kviečiame ir juos neteršti miško, dalyvauti valant mišką nuo šiukšlių.

Dėkojame klubo medžiotojams ir kitiems akcijos dalyviams: V. Banevičius, D. Gustas, A. Kotinskas, R. Kriūnas, A. Stankevičius,
S. Mišeikis, K. Šulcas, G. Ginkevičius, A. Lukoševičius, S. Tabala, P. Grigaitis, N. Ivanovas, V. Zikaras, M. Zikaras, M. Zikaras,
A. Kotinskas, A. Merkynikas, D. Svirskis aktyviai dalyvavusiems akcijoje „Darom“, už pareigos supratimą saugant mūsų gamtą nuo teršėjų,
šiukšlintojų ir šiukšlių, kurių miške klubo medžioklės plotuose dar liko daug.



Klubo pirmininkas Antanas Karosas

 

Last Updated on Thursday, 27 April 2017 11:12
 
<< Start < Prev 1 2 3 4 5 6 7 Next > End >>

Page 1 of 7

Designed by:
SiteGround web hosting Joomla Templates
Medžiotojų klubas, Powered by Joomla! and designed by SiteGround web hosting