1963

vavo iki 1967 metų, kai buvo išrinktas Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininku.Po jo būreliui vadovavo: Bronius Varnelis (1967-1972 m.), Klemensas Markauskas (1972-1976 m.),

Petras Balčiūnas (1976-1978 m.), Edmundas Kontrimavičius (1978-1982 m.), Vladas Raila (1982-1990 m.),Vladas Janonis (1990-1999 m.) 1999 metais medžiotojų klubo pirmininku išrinktas Arūnas Lukoševičius.

Įkūrus būrelį, pirmas ir pagrindinis darbas buvo brakonierių sutramdymas. Vietiniai brakonieriai žvėris šaudydavo pavakariais ir rytais. Su jais kovoti buvo lengviau. Tačiau neįmanoma buvo sutramdyti „oficialiųjų" brakonierių - rajono vykdomojo ir partijos komitetų atsakingųjų darbuotojų, kurie savaitės viduryje organizuodavo vadinamąsias „medžioklytes". Šio tipo brakonierius apramino į Kėdainius dirbti atvykęs gamtos apsaugos inspektorius Mykolas Armanavičius. Jam aktyviai talkininkavo būrelio medžiotojai J. Liužinas, P. Balčiūnas, J. Šatinskas ir kiti. Per keletą, metų būrelio nuomojamuose medžioklei plotuose brakonierių gerokai sumažėjo. Tokių atvejų, kai sekmadienį susirinkę medžioti būrelio vyrai rastų išmedžiotą mišką, ir skrostų žvėrių liekanas pagrioviuose -nebepasitaikydavo. Būrelio medžiotojai pradėjo ruošti pašarų aikšteles, statė šėryklas, pašiūres šienui, ėdžias stirnoms. Kėdainių miškų ūkis pradėjo intensyviai sausinti Šventybrasčio mišką, tiesė kelius. Žiema, buvo labai patogu išvežioti žvėrims pašarus, rengti medžiokles. Šventybrasčio miške neliko vietų, kur nebūtų galima surengti medžioklės ar nugabenti žvėrims pašarų. Miške labai pagausėjo žvėrių, ypač šernų. Taujankos medžioklės plotuose užveisus tauriuosius elnius jie greitai paplito ir Šventybrasčio miške. Įkūrus būrelį, kas metai buvo sumedžiojama 15-20 šernų, keletas stirnų, daug kiškių ir lapių. Jau 1968 metais būrelio medžiotojų triūsas globojant ir saugant fauna, buvo įvertintas trečiąja vieta rajone. 1971 metais rajone trečdalį eksportui skirtų šernų į mėsos kombinatą, pristatė būrelio medžiotojai.

Valstiečių laikraštis, 1985 03 15

Geros žinios iš Kėdainių rajono

LEMIAMOS DIENOS

Šventybrasčio būrelis susiskirstęs į šešias grupes. Kiekviena grupė turi po vieną dvi automatines šėryklas šernams ir elniams. Kiekvienas medžiotojas dar pastato ėdžias stirnoms ir kiškiams. Kad būtų patogiau laikyti ir vežioti pašarus, būrelis pasistatęs daržinę. Žiemai buvo sukaupta 48 tonos sultingųjų pašarų, 44 tonos grūdų atliekų, daugiau nei 6 tonos šieno, apie 2 000 šluotelių, 200 kilogramų laižomosios druskos. Pasitelkus techniką, nuo sniego nuvalytos miško aikštelės, kvartalinės linijos, kad žvėrims būtų lengviau pasiekti miško augalus, vaikščioti, susirasti patogius guolius.

A. Zikaras

Visuomeninis gamtos apsaugos inspektorius

Kaip būrelio medžioklės plotuose gausėjo žvėrių ir kaip sekėsi juos medžioti, matyti lentelėje.

33 lentelė. Žvėrių skaičius ir medžioklių rezultatai Šventybrasčio medžiotojų būrelio plotuose.

Taikliausiai žvėris medžiojo J. Liužinas, P. Ganusauskas, E. Kontrimavičius. Septintajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo paskelbtas mangutų naikinimo vajus, mangutų medžiotojai buvo skatinami premijomis. Šventybrasčio būrelyje mangutus sėkmingiausiai medžiojo J. Liužinas - jis 1972 metais vienas sumedžiojo net 30 mangutų!

"Tarybinis kelias", 1985 11 02

SĖKMINGI ŠŪVIAI

Šventybrasčio ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai nelabai nustebdavo, išgirdę žinią apie tai šen, tai ten papjautą avį, veršį. Vilkų darbas! Kad vilkų šeimyna gyvena būrelio miškuose, žinojo ir Šventybrasčio būrelio medžiotojai. Čia pastebimai sumažėjo stirnų. Bet pabandyk dideliame miške sumedžioti šį atsargų ir gudrų žvėrį! Reikia laukti sniego. Laukti neteko. Spalio 12-ąją planinėje medžioklėje viena vilkė nepastebėjo prie beržo prigludusio medžiotojo A. Zikaro. O ir sis žvėrį aukštoje žolėje pamatė tik likus iki jo keliems metrams. Šūvis buvo taiklus. Plėšrūnė krito vietoje. Po savaitės vykusioje medžioklėje medžiotojas V. Raila paguldė dar vieną pilkį. Paskutini kartą vilkas šiose apylinkėse buvo nušautas daugiau kaip prieš 30 metų.

J. Saulėnas

Tarybyniais metais už pristatyta, eksportui žvėriena, būrelis gaudavo nemažas pinigų sumas, būrelio medžioklės plotai buvo produktyviausi rajone. Gautos lėšos buvo naudojamos padengti medžioklės išlaidoms, biotechniniams statiniams, pašarams įsigyti, medžiotojams už taiklų šūvį premijuoti, stendinio šaudymo varžyboms surengti. į būrelio plotus kasmet buvo išvežama 50-60 tonų šakniavaisių - daugiausia cukrinių runkelių atliekų iš kolūkių laukų. Beveik visi kolūkių pirmininkai buvo medžiotojai, jie buvo suinteresuoti, kad miškuose būtų daug žvėrių. į medžiokles iš respublikinių tiekimo organizacijų buvo kviečiami reikalingi valdininkai, kurie ūkiams galėdavo skirti statybinių medžiagų, žemės ūkio mašinų ar atsarginių detalių. Daug pašarų už mažą kainą būrelis gaudavo iš Kėdainių cukraus fabriko bei elevatoriaus.

Padaugėjus šernų, labai sumažėjo kiškių, kurapkų, tetervinų, ančių, jerubių ir kitų smulkių žvėrelių. Šernai - visaėdžiai, jie suėda perinčių ant žemės paukščių kiaušinius ir jų jauniklius. Kai medžioklės tvarkymas buvo pavestas Miškų ūkio ministerijai, o rajonuose - miškų urėdijoms, staigiai buvo išmedžioti briedžiai, elniai, sumažėjo stirnų, nes miškininkai juos priskyrė prie didžiausių miško žaldarių. Už eksportui pristatytą žvėrieną miškų urėdija gavo solidžias pajamas, medžiotojai nebegirdėjo apie žvėrių daroma

žala miškams. Tačiau iš pelno, gauto už žvėrieną, mažai lėšų buvo skiriama žvėrių apsaugai nuo brakonierių, taip pat papildomam žvėrių šėrimui. Kėdainių miškų urėdija miškų nuomos sutartį su būreliu sudarė tik vieniems metams - medžiotojai nebuvo suinteresuoti biotechninių statinių priežiūra ar naujų statyba.

Būreliui nesisekė su medžiotojų nameliais. Dar 1968 metais būrelio vadovas S. Pikelis rajono laikraštyje „Tarybinis kelias" rašė: „Man atrodo, kad kiekvienas medžiotojas - gamtos mylėtojas turėtų daug dienų praleisti gamtoje bet kuriuo metų laiku, ne tik medžiodamas. Galima ir reikia išvykti su šeima. Tik tam reikia sudaryti salygas. Bene kiekvienas būrelis savo plotuose gali įsirengti namelį, nors ir primityvų. Bus kur pasėdėti pavargus, susirinkus aptarti medžioklės rezultatus. Mūsų šeštasis (Šventybrasčio) būrelis tokį namelį, nors ir labai kuklų, šiemet turės. Visi būrelio nariai tuo patenkinti, nes kiekvienas čia įdėjo savo triūso dalį". Tačiau po keliolikos metų jis buvo padegtas. Vėliau šviesaus atminimo Vilainių eksperimentinio ūkio direktorius V. Kučinskas būreliui atidavė daržinę, kurią pastatėme miške. Buvo nupirkta 200 lapų šiferio, juo daržinė uždengta, grindys išasfaltuotos. Joje buvo laikomi pašarai, šienas, šluotelės, švenčiami jubiliejai, net keliamos vestuvės. Tačiau daržinę kažkas, galbūt iš pavydo, sudegino. Tada už būrelio pinigus būrelio teritorijoje buvo nupirkta P. Bagdono sodyba su pastatais. Vėliau kažkas ir ją sudegino. Juozo Liužino ir būrelio vadovo V. Janonio iniciatyva bei būrelio medžiotojų rūpesčiu buvo pastatytas mūrinis medžiotojų namelis.

Pastaraisiais metais būrelio miškuose vėl atsirado briedžių ir elnių. Todėl medžioklės laimikiai, be šernų, stirnų, lapių ir kiškių, pasipildė briedžiais ir elniais. Klube medžioja 49 medžiotojai. Kasmet už nedidelį mokestį priimame pamedžioti daug svečių. Sumedžiotus briedžius, elnius ir stirnas būrelis parduoda eksportui, o gautas lėšas naudoja sumokėti medžioklės plotų nuomai, pirkti licencijas kanopiniams žvėrims medžioti, pašarams įsigyti ir pan. Būrelis įsigijo mikroautobusą, su juo medžiotojai važiuoja į medžiokles bei įvairius renginius, juo vežami parduoti žvėrys ir pan.

Klubo medžiotojams gerai sekasi stendinio šaudymo varžybose. 1999 metais klubo šaulių komanda apskritoje aikštelėje užėmė trečiąją vietą. Toje pat aikštelėje

2000 metais klubo medžiotojai lėkšteles mušė taikliausiai ir užėmė pirmąją vietą, o komandos šaulys A. Vaidalauskas asmeninėje įskaitoje iškovojo trečiąją vietą.

2001 m. varžybose šaudant „Į bėgantį šerną" komanda užėmė antrąją vietą o šaulys M. Rusilas asmeninėje įskaitoje - pirmąją vietą, E. Vasilenko - trečiąją vietą. Apskritoje aikštelėje A. Lukoševičius asmeninėje įskaitoje užėmė antrąją vietą.

Šventybrasčio klubo šaulių komanda 2001 m. birželio 16 d. rajono stendinio šaudymo varžybose užėmė III vietą. Iš kairės: A. Vaidalauskas, E. Vasilenko, M. Rusilas, B. Dargužis, A. Lukoševičius, A. Karosas

Būrelio medžiotojai veteranai prisimena... Užvalkių kaime buvo medžiotojas Juozas Mažeika. Karta, jis pasakojo, kad, dar Smetonai valdant, per dieną, važiuodamas rogėmis, yra sumedžiojęs 21 kiškį. Turėjo 20 šovinių, su kuriais nušovė 20 kiškių. Netoli namų pamatė dar viena, kiškį. Grįžęs į namus, pasiėmė šovinių ir sumedžiojo dar viena, ilgaausį. Kita, diena, kiškius nuvežė į Kėdainius ir pardavė žydui.

Tais laikais mūsų krašte briedžių, elnių ir šernų nebuvo. Medžiotojai, be kiškių, medžiojo stirnas, lapes, kiaunes, šeškus, antis, tetervinus ir kurapkas.

Po karo labai daug priviso vilkų, atsirado šernų. Žmonės sakydavo, kad tuos naujakurius atginė frontas. Po karo pirmieji į medžiotojus apie 1950 metus įstojo J. Mažeika, M. Sakalauskas, B. Sakolnikas, J. Liužinas ir kt. Jau kolūkių laikais vienu metu buvo papjauti keli kumeliukai. Tai sužinojęs B. Sokolnikas nutykojo ir nušovė kelis vilkus. Medžiotojai su noru vilkus medžiodavo, nes už juos buvo mokamos premijos.

Per karą, ties Truskava apie dvi savaites vyko mūšiai. Susirėmimo vietose dar ilgai žmonės rasdavo ginklų. Jais ėmė naudotis brakonieriai. Būdavo, pagauna tokius „medžiotojus" rusų kareiviai ar stribai, atima šautuvus, kailius gerokai iškarsią ir paleidžia. Praradęs ginklą, žmogelis greitai susiranda kita, ir brakonieriauja toliau. Todėl šernų ir stirnų skaičius Šventybrasčio miškuose nedidėjo. Tik daug vėliau valdžia su ginklų mėgėjais pradėjo elgtis griežčiau -buvo surinkti vienavamzdžiai šautuvai, skirti namų apsaugai, o naujiems įsigyti nebebuvo duodami leidimai.

Pokario metais Lietuvoje, taip pat ir Kėdainių rajone buvo daug vilkų, kurie ne tik naikino medžiojamuosius žvėrelius, bet ir papjaudavo nemažai valstiečių gyvulių. Todėl Vyriausybė ir Medžiotojų draugija įpareigodavo medžiotojus aktyviai dalyvauti vilkų medžioklėse. Šiose medžioklėse būdavo ir linksmų nutikimų, medžiotojai apie jas pasakodavo būtas ir nebūtas istorijas. Apie tų laikų vilkų medžiotojus eiles sukūrė Šventybrasčio medžiotojas V. Žilys.

Vilko medžioklė

Per pačia, delčia, išėjo strielčiai

Medžioti vilko seno.

Ėmė terbelę, ėmė strielbelę

Terbelėje kažkas kliukseno.

Ėjo per mišką,, prakaitas tiško,

Sniegas trukdė eit sparčiai.

Ilgai klampojus nuvargo kojos,

Sustojo tartis strielčiai.

Tas senas vilkas, piktas ir pilkas,

Jau tarkime yra žuvęs.

Sėskim ant rąsto, vyrai, užkąskim,

Kad būtų taiklesnis šūvis.

Kas pipirinės, kas pamarančio*

Kas iš stikliuko, kas iš kakliuko -

Susėdę vyrai švenčia.

Pakol jie gėrė ir baliavojo

Ir vilkui pirtį rengė.

Žiūri, kad kojos nenoriai stojas

Tartum botagai rangės.

...Per pačią delčią sugrįžo strielčiai

Su nubalnotom nosim ...

Anei terbelės, anei strielbelės

O ką pasakys Antosė?

* pamarantis - trauktinė degtinė

Šventybrasčio klubo medžiotojų sąrašas 2002 m. sausio 1 d.

* duomenų nerasta

Šventybrasčio būrelyje medžiojusių medžiotojų sąrašas

* duomenų nerasta

Šaudymo varžybose „į bėgantį šerną," klubo komanda laimėjo II vietą. Klubo šaulys M. Rusilas (antras iš dešinės) karabinų grupėje užėmė I vieta,, o E. Vasilenko (pirmas iš kairės) iškovojo III vieta.

Šventybrasčio medžiotojai prie savo namelio. Pirmame plane MŽD Kėdainių skyriaus valdybos pirmininkas J. Liužinas (kairėje) ir būrelio vadovas V. Janonis. 1998 m.

Klubo medžiotojai pasiruošę pašariniųaikšteliųsėjai. Pirmoje eilėje iš kairės: S. Tabalą, E. Va­silenko, M. Rusilas, A. Ginelevičius, S. Ambrazevičius, B. Dargužis, R. Janonis, N. Ivanovas, A. Kilijonas, A. Lukoševičius; antroje eilėje: A. Kovydar, A. Orlauskas, Č. Petrulaitis, P. Arlaus­kas, A. Gineitas, V. Žilys, R. Kačinskas, V. Janonis, A. Karosas, P. Bučiūnas. 2000 m.

Labai sniegingą 1996 metų žiema, norint žvėrims atvežti pašarų, teko valyti prievažas prie šėryklų

2001 metų klubo ataskaitiniame susirinkime dalyvavo 26 medžiotojai.Pirmoje eilėje iš kairės: S. Tabalą, E. Vasilenko, M. Rusilas, A. Vaidalauskas, B. Dargužis, V. Bagdonas;  antroje eilėje: J. Mališka, A. Zikaras, V. Janonis, V. Žilys, S. Šimanskis, A. Kovydar, R. Kačinskas; trečioje eilėje: A. Karosas, V. Zakaryzna, V. Zikaras, R. Sudžius, A. Gustas, V. Banevičius; ketvirtoje eilėje: A. Stankevičius, P. Baguška, V. Jacina, A. Kriūnas, A. Gineitas, P. Bučiūnas

Kiekviena, pavasarį prieš pradedant šernų medžiokles tykojant prie pasėlių būtina sutvarkyti sanitarines duobes žvėries dorojimo atliekoms utilizuoti. Baigus darbą (iš kairės): A. Lukoševičius ir A. Kovydar. 2001 m.

Kovojant su pasiutlige, rajono medžiotojai įsipareigojo aktyviai medžioti šios ligos platintojus-lapes ir mangutus. Baigus lapių medžioklę. 2001 m.

Po sėkmingos šernų medžioklės. Tupi (iš kairės): A. Vaidalauskas, A. Lukoševičius, S. Tabalą; stovi: A. Kovydar, R. Kačinskas, N. Ivanovas, A. Ginelevičius, P. Boguška, V. Kitkauskas, A. Kriūnas, A. Gustas. 1999 m.

Šventybrasčio klubo vadovas A. Lukoševičius po taiklaus šūvio. 2000 m.

Prieš slankų medžioklę šventybrastiečiai surengė šaudymo į lėkšteles varžybas. Apdovanojamas taikliausiai šaudęs medžiotojas A. Lukoševičius (antras iš dešinės)

Po varymo - įspūdžiai Šventybrasčio miške

Sėkmingai bebrus medžiojo M. Rusilas ir A. Lukoševičius. 2002

Su šunimis šernų medžioklė visada sekasi. Iš kairės: A. Lukoševičius, R. Janonis , M. Rusilas. 2001 m.

„Oksalio" direktorius G. Misiukevičius turi ką papasakoti medžiotojams Šventybrasčio miške

Iš kairės stovi: V. Žilys, V. Janonis, S. Tabalą, A. Gustas, A. Kriūnas, A. Kovidas, V. Kitkauskas, A. Gineitas, M. Rusilas, R. Kačinskas, E. Vasilenko. Tupi: N. Merkynikas, Ž. Rysevas, A. Lukoševičius, P. Baguška

Po varžybų į bėgantį šerną; M. Rusilas, A. Lukoševičius, S. Verikas, R. Janonis, D. Aksenavičius (miręs), G. Eigirdas, (tupi) Vyt. Stučinskas, V. Vaidakauskas (su dukra Goda), V. Stučinskas